užupečkis

×užùpečkis sm. (1) NdŽ, ažùpečkis (r.) (1) žr. užupečis: Ažùpečky gaidys ažgiedojo Klt. Ir girinis kubilėlis užu durų riogso, ir bobutė atsivertus užùpečky žiopso (d.) Krs. ^ Jy kvaila kap užùpečkin gimus Mtl.

◊ užùpečkin sėdė́ti būti nenaudingam, nedirbti: Nuog rudinio sėdžiu užùpečkin (esu pensininkas) Drsk.